El. paštas: linas@vitkevicius.lt; telefonas: +370 685 40499, skype: linasvitkevicius

Naujienų užsakymas

Tekstas
Užsisakyti

 

(VIDEO) 

Albanija, tai šalis, esanti Europos žemyno pietrytinėje dalyje ir turinti apie tris su puse milijono gyventojų. Albanijos kaimynės yra Juodkalnija ir Serbija šiaurinėje, Makedonija rytinėje ir Graikija pietrytinėje dalyje. Taip pat šalis turi 362 kilometrus pajūrio su dvejomis jūromis: Adrijos ir Jonijos, už kurių mažiau nei už 100 km yra dar viena didelė kaimynė – Italija.

Tai dar daugeliui neatrasta valstybė, turinti unikalią, dar daug kur žmonių nepaliestą gamtą su kalnais ir jūra, nuostabų klimatą.

STATISTIKA

šalies sostinė	Tirana
Valstybinė kalba	Albanų
Plotas	28748 km2
Gyventojų skaičius	3,6 mln.
Tankis	134 gyv/km2
Etninė sudėtis	95% albanai, 3% graikai, 2% kiti
Valiuta	Lekas

KLIMATAS

Kadangi šalies jūros pakrantė driekiasi ties Adrijos ir Jonijos jūromis, kalnuotoji dalis atsiremia į iškilusius Balkanų kalnus, o visa šalis išsidėsčiusi tokioje platumoje, kuriai būdinga orų kaita žiemos ir vasaros sezonų metu, Albanijoje, užimančioje tokią nedidelę teritoriją, yra išskiriamas nemažas klimatinių rajonų skaičius. Pakrantėje esančioms žemumoms paprastai būdingi Viduržemio jūros šalių pakrantei įprasti orai, o aukštumoms – Viduržemio jūros šalių regiono žemyninis klimatas. Tiek žemumose, tiek centrinėje šalies dalyje orai ženkliai skiriasi šiauriniuose ir pietiniuose regionuose. 

Žemumoms būdingos švelnios žiemos, kai vidutinė oro temperatūra siekia 7ºC. Vidutinė oro temperatūra vasarą - 24ºC, oro drėgnumas yra aukštas, tad oras yra nemaloniai tvankus. Pietuose esančiose žemumose ištisus metus oro temperatūros vidurkis yra apie penkis laipsnius aukštesnis. Temperatūrų skirtumas yra penkiais laipsniais didesnis vasarą ir kažkiek mažesnis žiemos metu. 

Žemyninės dalies temperatūrai daugiausiai įtakos turi aukštumų skirtumas labiau nei platuma ar bet kuris kitas veiksnys. Žemą žiemos temperatūrą kalnuose sąlygoja kontinentinės oro masės, kurios lemia rytų Europos ir Balkanų regiono orus. Dažniausiai pučia šiaurės ir šiaurės rytų vėjai. Vidutinė vasaros temperatūra yra žemesnė nei pakrantės regionuose ir daug žemesnė nei aukštumose, bet orų permainos paros metu yra didesnės. Aukščiausia dienos oro temperatūra vandens telkiniuose ir upių slėniuose yra itin aukšta, tačiau naktys beveik visados yra vėsios. 

Vidutinis kritulių kiekis yra gausus dėl vyraujančių Viduržemio jūros ir kontinentinių oro masių susiliejimo, nes paprastai jos susitinka toje vietoje, kurioje vietovė iškyla. Gausiausi lietūs būna centrinėje šalies dalyje esančiose kalnuotose vietovėse. Vertikalios oro srovės, atsiradusios pakilus Viduržemio jūros vėjeliui, taip pat sukelia dažnas audras su perkūnijomis. Dažnai tokios audros būna kartu su gūsingu vietos vėju ir smarkiomis liūtimis. 

Jei kontinentinės oro srovės yra silpnos, Viduržemio jūros vėjas palieka drėgmę tolimesnėje centrinėje žemyno dalyje. Esant vyraujančiai kontinentinei oro srovei, šaltas oras pasklinda žemumose, o tai dažniausiai būdinga žiemą. Kadangi sezonų metu pasitaikančios žemos temperatūros padaro nuostolių alyvmedžiams ir citrusiniams vaisiams, medelynai ir sodai leistini tik nuo vėjo ir lietaus apsaugotose vietose, kurios atidengtos tik iš pietinės ir vakarinės pusės, netgi tuose regionuose, kuriuose būdinga aukšta vidutinė žiemos temperatūra. 

Žemumose iškrintančių kritulių kiekis vidutiniškai siekia nuo 1000 milimetrų iki daugiau nei 1500 milimetrų per metus, tačiau šalies šiaurėje kritulių kiekis yra didesnis. Beveik 95 proc. kritulių kiekio iškrinta žiemą.  

Kritulių kiekis aukštuose kalnynuose yra gausesnis. Tikslūs duomenys nėra pateikiami ir apskaičiavimai itin skiriasi, tačiau metinis kritulių kiekio vidurkis tikriausiai siekia apie 1800 milimetrus ir kai kuriuose šiauriniuose regionuose daugiausiai pasiekia 2550 milimetrus. Sezoninė kaita nėra itin ženkli jūros pakrantės regionuose.  

Aukštesniuose centrinėje šalies dalyje esančiuose kalnynuose iškrenta mažiau kritulių nei tarpinėse aukštikalnėse. Vietovės skirtumai sąlygoja plačias vietinių orų permainas, bet sezoninis pasiskirstymas yra pats pastoviausias nei bet kuriame kitame regione.

šALIES ĮVAIZDIS

Atvykę į Albaniją pamatysite, kokie taikūs yra albanai ir įsitikinsite, kad tai saugi šalis, kurios nusikalstamumo lygis vienas iš žemiausių, nors dažnai manoma priešingai. Paskaitykite, ką apie Albaniją rašo „Lonely Planet Guide“: „Ilgi totalitarizmo metai nualino šį saulėtą kalnų kampelį ir suvaržė laisvą pietų Europos gyvenimo būdą. Tačiau naujoji Albanija pasižymi spinduliuojančiu laukiniu Viduržemio jūros žavesiu, nuoširdžiai svetingais žmonėmis ir pašėlusiai spalvingu renesanso menu sostinėje Tiranoje.” Be to, laikraštis „New York Times“ įtraukė Albaniją į patraukliausių 2007 m. atostogų vietų sąrašą. “šalis puikuojasi gausybe įvairių lankytinų vietų, taip pat balto smėlio Viduržemio jūros paplūdimiais, uolėtais kalnais, derlingomis lygumomis, ežerais, gamtos paminklais, nutolusiais senoviniais griuvėsių plotais ir archeologiniais turtais, kurie byloja apie turtingą šalies istoriją nuo ilyrijiečių laikų”. šalyje transliuojamos „BBC World Service“ ir „Radio France International“ programos. 

KOKS PRAGYVENIMO LYGIS ALBANIJOJE?

Transporto ir komunalinės paslaugos yra gana pigios, o GSM ir tarptinklinio ryšio paslaugos - brangios. Nuolatinę interneto prieigą ADSL galima įsigyti už 30 eurų per mėnesį. Maisto prekių kainos  yra gana žemos, atsižvelgiant į tai, kad dauguma produktų importuoti. „Conad“ (Italija) ir „Euromax“ (Albanija) - du didžiausi parduotuvių tinklai. Tiraną ir Duresį (angl. Durres) jungiančiame greitkelyje esantis „QTU“ yra vienintelis prekybos centras. Vis dėlto Albanijoje gyvenantys užsieniečiai sako, kad valgyti restoranuose yra pigiau nei gaminti maistą namie! šalyje gausu puikių Viduržemio jūros virtuvės patiekalus gaminančių restoranų. Kainos priklauso nuo restoranų kokybės, tačiau jos vidutiniškai svyruoja nuo 7 eurų iki 10 dolerių asmeniui. 

KOKIA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PADĖTIS?

Tiranoje sparčiai auga privačių klinikų skaičius, dauguma gydytojų kalba angliškai ir yra įgiję išsilavinimą užsienio šalyse. Užsieniečiai gali naudotis vietine nacionaline sveikatos priežiūros sistema tik, jei dirba pagal vietines darbo sutartis ir moka nacionalines socialinio draudimo įmokas. Paprastai standartinė medicinos klinikų teikiama priežiūra yra geros kokybės. šalyje daug vaistinių, siūlančių platų kokybiškų vaistų pasirinkimą.  

KOKIA ENERGETIKOS PADĖTIS?

Komunistiniais laikais buvusi elektros eksportuotoja Albanija šiuo metu patiria nuolatinį jos trūkumą. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad pagrindinė regiono eksportuotoja Bulgarija, kuri po įstojimo į Europos Sąjungą turėjo uždaryti du Kozlodujaus (angl. Kozloduy) atominės jėgainės reaktorius, dviem trečdaliais sumažino eksportuojamos energijos kiekį. Ministras pirmininkas Sali Berisha sakė laikraščiui „Financial Times“: „Esame kritinėje padėtyje, tačiau ketiname įgyvendinti trumpalaikius sprendimus, be to, šiuo metu tarptautinis susidomėjimas galimybėmis investuoti į energetikos sektorių yra didžiulis.“ Pavyzdžiui, siekiant patenkinti trumpalaikius poreikius Albanijos energetikos korporacija KESH, planuoja įrengti šešis gigantiškus 80MW galingumo generatorius, kurie aprūpins elektros energija Tiraną ir kitus miestus. Projektus, kurių planuojama vertė apie 3 milijardus eurų, iš esmės finansuotų privatus sektorius, tarptautiniams investuotojams siūloma pasirašyti 25 metų koncesijos sutartis dėl 1 000 MW galingumo naujos hidroelektrinės statymo ir valdymo. 2007m. lapkričio mėn. Albanija pasirašė 42 milijonų eurų vertės susitarimą su Juodkalnija dėl naujos 400 kV tiekimo linijos statybos, kuri padės padidinti importą ir sumažinti dabartinės iš Graikijos nutiestos 400 kV linijos krūvį. Be to, Pasaulio bankas kartu su Europos plėtros ir rekonstrukcijos banku (EBRD), Europos investicijų banku (EIB) ir Albanijos energetikos korporacija (KESH) jau finansuoja 112 milijonų dolerių vertės skystojo kuro šiluminės energijos gamyklą Vloroje, tai didžiausia investicija energetikos sektoriuje. Albanija, kuri turi daug naftos ir dujų išteklių, šiuo metu laikoma labai patrauklia dėl atnaujinamos pramonės. 

AR TURIZMO PASLAUGŲ VYSTYMUI TAIKOMOS LENGVATOS?

Turizmo sektoriaus lengvatos pradėtos taikyti 1993 m., įgyvendinant Turistinių zonų plėtros įstatymą. Lengvatos suteikiamos specialų statusą turintiems turizmo sektoriaus investuotojams. Tokį statusą suteikia Turizmo ministerija. šį statusą turintys investuotojai gali:
• būti atleisti nuo muitų mokesčių ir akcizo mokesčio importuotoms prekėms.
• būti atleisti nuo pelno mokesčio 5 metų laikotarpiui nuo investavimo plėtros etapo pabaigos. Tai yra 10 metų mokestinė lengvata, nes per antrąjį penkių metų laikotarpį taikomas tik pusės standartinio dydžio pelno mokesčio tarifas.
• pasinaudoti 40 proc. pelno mokesčio nuolaida, jei gautas pelnas vėl investuojamas Albanijoje.
Pagrindinės veiklos rūšys, kurioms taikomos šios lengvatos, yra statybos, rekonstrukcijos, infrastruktūros atnaujinimo paslaugos ir viešbučių, motelių, turistinių kaimų, restoranų, parduotuvių, terminių baseinų bei sporto centrų valdymas.  

ALBANIJA IR EUROPOS SÄ„JUNGA

2006 m. birželio mėn. Albanija pasirašė Stabilizavimo ir asociacijos sutartį (SAS). SAS pasirašymas – tai svarbi ekonominė ir politinė galimybė, ji žymi naujų ES ir Albanijos santykių pradžią ir yra kelio į 2014 m. prasidėsiančią narystę pradžia. Europos Komisijos delegacija Albanijoje šiuo metu pasirašė Preliminarią sutartį dėl patekimo į ES rinką be muitų. Skirstant ES lėšas, 2007 – 2013 metų laikotarpiui per Pasirengimo narystei paramos priemonę (IPA) suteikta daugiau kaip 11 milijardų eurų! šios lėšos finansuos infrastruktūros tobulinimą. 

ALBANIJA IR JAV

2007 m. birželio 10 d. albanai šiltai ir entuziastingai priėmė JAV prezidentą George W. Bush. Prezidentas Bush buvo pirmasis pareigas einantis JAV prezidentas, kuris su oficialiu vizitu atvyko į Albaniją. Bush vizitas neabejotinai parodė, kad ši šalis yra valstybė tarpininkė, atliekanti ir galbūt ateityje atliksianti svarbų vaidmenį Balkanų regione. Albanai šį vizitą laiko puikia galimybe parodyti pasauliui, kad tikrasis šalies veidas skiriasi nuo tarptautinės žiniasklaidos formuojamo įvaizdžio. 

EKONOMINĖ SITUACIJA

2007 m. EBRD paruošta pereinamojo laikotarpio ataskaita įvertino Albaniją kaip pažangą darančią šalį su sparčiai augančia ekonomika keliuose pagrindiniuose plėtrą skatinančiuose sektoriuose. Albanijos makroekonominiai rezultatai – puikūs: šalies pirmųjų šešių einamųjų metų mėnesių biudžeto perteklius - 83,93 milijonai eurų. Pasaulio bankas ir Tarptautinis finansų centras (IFC) penktoje metinėje ataskaitoje „Doing Business 2008” pristatė Albaniją kaip patrauklią šalį verslui plėtoti. Albanijos rezultatai tokiose srityse, kaip darbuotojų įdarbinimas, nuosavybės registravimas, sutarčių sudarymas, mokesčių mokėjimas ir tarptautinė prekyba buvo žymiai geresni nei kitų šalių. Albanijai, kuriai 2007 m. tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ suteikė  „B1“ reitingą, puikiai sekasi, jos ekonomikos augimo sparta - rekordinė, infliacijos lygis -žemas, užsienio valiutos rezervai – išaugę, o tiesioginės užsienio investicijos (angl. FDIs) ir paskolų skaičius - padidėjęs. Tai rodo, kad šalis tampa vis patrauklesnė tiesioginėms užsienio investicijoms. 

UŽSIENIO INVESTUOTOJAI ALBANIJOJE 

Panašiai kaip Indijoje, pas mus atsirado naujas lankytojų tipas – į nekilnojamojo turto rinką investuojantis turistas arba NRIT (angl. REIT). Taip vadiname privačius užsienio investuotojus, šeimyninio verslo biurus, nekilnojamojo turto fondų vadybininkus, rizikos draudimo fondus ir kitus asmenis, norinčius įsigyti nekilnojamojo turto Albanijos rinkoje. Pagrindinės investuotojų pasirinkimo investuoti Albanijoje priežastys yra šios: rinkos kaina; klimatas; turizmo atsiradimas; dideli pajūrio žemės plotai su besąlygiška nuosavybės teise; nerezidentams suteikiamos nekilnojamojo turto paskolos su įkeitimu; besidriekiantys civilizacijos nepaliesti paplūdimiai; didelis kapitalo vertės padidėjimas; palankus apmokestinimas; didesnis nei 5 proc. ekonomikos augimas; nauja vidurinioji klasė; urbanizacija; išeivių sugrįžimas; pigus pragyvenimas; pigi darbo jėga; žemas infliacijos lygis; efektyvi bankininkystės sistema; geografinė vieta; narystė NATO 2008 m.; ES – 2014 m., … Jau dabar, dėl tarptautinių konkursų ir privatizacijos Energetikos ir Vandens sektoriuose šalyje įsteigta didelių korporacijų, ypač iš JAV, Graikijos, Vokietijos, Turkijos ir Italijos. 2008 m. Europos Bankas suteiks Albanijos privataus sektoriaus rekonstrukcijai ir vystymui 120 milijonų eurų. Tiranos tarptautinį oro uostą privatizavo Vokietijos įmonė „Hochtief“, kuri investavo 50 milijonų eurų į modernų, naują terminalą. Be to, Albanijos transporto sistema taip pat yra intensyviai tobulinama – atliekami darbai, kurie sutrumpins kelionių laikus, padarys šalį lengviau pasiekiamą ir maksimaliai patobulins strateginius Albanijos uostus. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) Fondas (15 milijonų dolerių) ir Pasaulio bankas (25 milijonais eurų) finansavo 170 km ilgio pagrindinio greitkelio tarp Albanijos ir Kosovo statybas. Projekto, kuriam vadovauja „Bechtel“ valdomas JAV ir Turkijos konsorciumas, kaina - 500 milijonų eurų. Artimiausiu metu palei pakrantę baigiamas statyti greitkelis nuo Dubrovniko į Saraną šalį pakeis neatpažįstamai. Jis gali tapti ypatingai svarbiu, jei Albanija ketina maksimaliai išnaudoti didžiulį turizmo potencialą, kurį suteikia daugybę kilometrų besidriekiantis pajūris. Mūsų tikslas - draugiškai ir asmeniškai teikti klientams aukšto lygio paslaugas. „Balkimo“ - tobula vieta, nuo kurios galite pradėti ieškoti nekilnojamojo turto Albanijoje. Suprantama, kad šiame informaciniame puslapyje negali būti pateikta visa informacija, todėl jums patogiu metu prašome kreiptis į mus.